(J) Jupiteris

Jupiterio palydovai

2024 m. vasario 5 d. duomenimis, Jupiteris turi 95 patvirtintus mėnulius, neskaitant daugybės mažų mėnuliukų ir trumpai stebėtų kilometro dydžio netaisyklingų mėnulių. Svarbiausi Jupiterio sistemos komponentai yra keturi Galilėjaus mėnuliai: Io, Europa, Ganimedas ir Kalistas. Šie dangaus kūnai, kuriuos 1610 m. atrado Galilėjus Galilėjus ir Simonas Marius, buvo pirmieji dangaus kūnai, pastebėti skriejantys aplink kitą planetą nei Žemė. Nuo 1892 m. nustatyta daug mažesnių mėnulių, pavadintų romėnų ir graikų mitologijos veikėjų, susijusių su Jupiteriu ar Dzeusu, vardais. Galilėjaus mėnuliai yra dominuojantys kūnai Jupiterio orbitoje, o kiti mėnuliai ir žiedai sudaro tik 0,003% visos orbitos masės.

Jupiterio mėnuliai: Wikimedia: Jupitermoonsdiagram.png

Galilėjaus mėnuliai

Galilėjaus mėnuliai (palydovai) yra ypatingi dėl keleto priežasčių, kurios svarbios moksliniu požiūriu. Jų atradimas turėjo didelės įtakos mūsų supratimui apie Saulės sistemą, ypač padėdami patvirtinti heliocentrinę teoriją, kuri teigia, kad Žemė ir kitos planetos sukasi aplink Saulę.

Io ir geologinis aktyvumas

Io yra žinomas dėl savo geologinio aktyvumo, ypač vulkanų, kurie yra aktyvesni nei bet kur kitur Saulės sistemoje. Io paviršius yra padengtas sieros ir sieros dioksido sluoksniais, o jo vulkanai išmeta į atmosferą didžiulius sieros ir kitų dujų kiekius. Šis intensyvus vulkanizmas yra sukeltas potvyninio šildymo, kurį sukelia gravitacinė sąveika su Jupiteriu ir kitais Galilėjo palydovais. Io vulkaninė veikla teikia unikalią galimybę mokslininkams studijuoti vidinius planetų ir palydovų procesus.

Europa is poledinis vanduo

Europa yra svarbi dėl poledinio vandens esančio joje, kuris egzistuoja po jos lediniu paviršiumi. Šis poledinio vandens šaltinis gali turėti daugiau vandens nei Žemės vandenynai ir yra viena iš pagrindinių vietų Saulės sistemoje, kur galėtų būti gyvybė. Europos ledas, kuris reguliariai plyšta ir atsinaujina, gali leisti medžiagoms patekti į paviršių, suteikiant mokslininkams galimybę tiesiogiai tirti vandens ir jame esančių medžiagų sudėtį. Europa yra vienas iš pagrindinių NASA ir ESA tyrinėjimo objektų ateityje.

Ganimedas, magnetinis aktyvumas, ir poledinis vandenynas

Ganimedas yra didžiausias Saulės sistemos palydovas ir yra įdomus dėl savo magnetinio lauko, kuris yra pakankamai retas reiškinys palydovams. Tai rodo, kad Ganimedas turi aktyvę šęrdį, kas yra svarbu planetologiniam modeliavimui. Be to, Ganimedas, kaip ir Europa, turi poledinį vandenyną, kuris gali būti dar viena potenciali gyvybės buveinė.

Kalistas ir jo amžius

Kalistas yra svarbus, nes jis yra vienas iš labiausiai pasęnusių objektų Saulės sistemoje kuris mažai pakitęs nuo Saulės sistemos formavimosi laikų. Kalisto tyrimai gali suteikti vertingos informacijos apie ankstyvąjį Saulės sistemos istoriją ir jos evoliuciją.

Šie mėnuliai ir jų unikalios savybės yra įdomūs taikiniai mokslininkams, mėginantiems atrasti įvairių gyvybės formų ir padedantiems mums geriau suprasti visatos amžių, mastą ir sukūrimą.